Fizikos VBE 2011. Probleminiai klausimai

Sveiki, kolegos, gal galite padėti su keletu uždavinukų, kurių, deja, neperpratau?

http://nec.lt/failai/2072_FIZIKOS_VBE-1-2011.pdf

I dalis

3. Jeigu į A lygtį įsistatytume 3 vietoj T, tai gautume S=0. Kokia būtų TOKIO reiškinio fizikinė prasmė?

10. Kaip daryti tokio tipo uždavinius?Logiška, kad atsakymas bus arba 12 arba 16, nes sotieji garai susidarys tik mažesnėje temp. Tačiau kaip susidaryti lygtį ar proporciją, gal kas gali pagelbėti?

11. ELEKTRINIS LAUKAS vs Elektrostatinė sąveikos jėga. Elektrinį lauką kuria kiekvienas krūvis atskirai, tuo tarpu elektrostatinės sąveikos jėga veikia vienas kitą. Pvz, elektrostatinės sąveikos jėga šiuo atveju didžiausia būtų taške 3?

II dalis
7. Kaip spręsti?

III dalis
5.3
Su tomis bangomis ir jų greičio bei pagreičio kryptimis. Gal galite išsamiau paaiškinti, kaip nustatyti pagreičio ir greičio kryptis bangose?

3. Poslinkis lygus 0, vadinasi kūnas grįžo į tašką iš kurio pajudėjo stebėjimo pradžioje. Tačiau atsakymas yra B.

10. Nesu tikras, bet bandžiau taikyti formulę:
[tex]\varphi=\dfrac{p}{p_s}\cdot 100\%[/tex], čia [tex]\varphi[/tex]-santykinis oro drėgnis, [tex]p[/tex]-ore esančių garų slėgis, [tex]p_s[/tex]-sočiųjų garų slėgis būdingas duotai temperatūrai.
Iš sąlygos žinome: [tex]\varphi=80\%[/tex], [tex]p_s=2,33\cdot 10^3[/tex] (iš lentelės, kai temperatūra lygi 20[tex]^{o}[/tex]C), tada:
[tex]p=0,8\cdot 2,33\cdot 10^3Pa=1,864\cdot 10^3Pa=1,864kPa[/tex]
Iš lentelės matome, jog toks slėgis yra prie 16[tex]^{o}[/tex]C temperatūros.

11. Aš taikau formulę: [tex]E=\dfrac{kq}{r^2}[/tex], tarkime vienos atkarpos dydis [tex]r[/tex], tada:
Taške 1: [tex]E=\dfrac{k\cdot 2q}{r^2}+\dfrac{k\cdot q}{(3r)^2}=\dfrac{19kq}{9r^2}[/tex]
Taške 2: [tex]E=\dfrac{k\cdot 2q}{r^2}+\dfrac{k\cdot q}{r^2}=\dfrac{3kq}{r^2}[/tex]
Taške 3: [tex]E=\dfrac{k\cdot q}{r^2}+\dfrac{k\cdot 2q}{(3r)^2}=\dfrac{11kq}{9r^2}[/tex]

Didžiausias lauko stipris taške 2.

II dalis 7.
Pažymime [tex]l_{01}[/tex]-nedeformuoto stačiakampio gretasienio ilgiausios kraštinės ilgis, o [tex]l_{02}[/tex]-trumpiausios. [tex]S_1[/tex]- sienos 1x2 plotas, [tex]S_2[/tex]- sienos 3x2 plotas.
Taikome formulę:
[tex]\sigma=\dfrac{F_t}{S}[/tex], čia [tex]F_t[/tex]-tamprumo jėga, atsirandanti veikiant vienodo dydžio priešingų krypčių jėgoms, statmenai skerspjūviui, kurio plotas [tex]S[/tex]. Tamprumo jėga lygi veikiančioms jėgoms. [tex]\sigma[/tex]-mechaninis įtempis.
Taip pat:
[tex]\sigma=E|\varepsilon|[/tex], kur [tex]E[/tex]-proporcingumo koeficientas, priklausantis nuo medžiagos, [tex]\varepsilon[/tex]-kūno santykinis pailgėjimas, t.y. [tex]\varepsilon=\dfrac{Δl}{l_0}[/tex]

Taigi viską apibendrinius galime užrašyti, kad:
Gniuždant išilgai ilgiausios kraštinės jėgų pora, kurių didumai yra [tex]F[/tex], veikiami du priešais esantys skerspjūvio plotai [tex]S_1[/tex]. Kadangi [tex]F_t=F[/tex], tai:
[tex]\sigma_1=\dfrac{F}{S_1}[/tex]. Tada: [tex]\sigma_1=E|\varepsilon_1|=E\cdot \dfrac{-Δl_1}{l_{01}}[/tex]
Vadinasi:
[tex]\dfrac{F}{S_1}=E\cdot \dfrac{-Δl_1}{l_{01}}\implies \dfrac{F}{E}=\dfrac{-Δl_1}{l_{01}}\cdot S_1[/tex]
Lygiai taip pat gniuždant išilgai trumpiausios kraštinės jėgų pora, kurių didumai yra [tex]F[/tex], veikiami du  priešais esantys skerspjūvio plotai [tex]S_2[/tex]. Kadangi [tex]F_t=F[/tex], tai:
[tex]\dfrac{F}{E}=\dfrac{-Δl_2}{l_{02}}\cdot S_2[/tex]
Tada:
[tex]\dfrac{Δl_1}{l_{01}}\cdot S_1=\dfrac{Δl_2}{l_{02}}\cdot S_2[/tex]
Iš čia:
[tex]\dfrac{Δl_1}{Δl_2}=\dfrac{l_{01}}{l_{02}}\cdot \dfrac{S_2}{S_1}=\dfrac{3}{1}\cdot \dfrac{6}{2}=9[/tex]

Beje įdomu tai, jog galime įrodyti, kad bendru atveju: [tex]\dfrac{Δl_1}{Δl_2}=(\dfrac{l_{01}}{l_{02}})^2[/tex]