eMatematikas Naujienos Kategorijos Nauja tema Nariai Prisijungti Registruotis
       

Kaip rasti duotosios nelygybės sveikųjų sprendinių sumą?

Kategorija: Skaičiavimai

peržiūros 182

pvz:
-2,4<= x<3
atsakymas: 0

Kaip gauti tą atsakymą?
nežinau, kaip daryti nes kiek bandau atsakymai pro šalį

0

Reiktų suprasti kas gi yra tie sveikieji skaičiai.

Sveikieji skaičiai – natūralieji skaičiai (1, 2, 3, 4, 5, …), jų neigiami atitikmenys (-1, -2, -3, -4, -5, …) ir nulis. Sveikųjų skaičių aibė žymima Z.

Kadangi tavo duotame intervale X yra tarp -2.4 (imtinai) ir 3, todėl sveikieji sprendiniai yra -2, -1, 1, 2. Jų iš viso yra 5. Tavo duotas atsakymas (0) tiesiog prieštarauja logikai.

0

Bet dėja toks yra atsakymas - 0
o kas yra sveikieji skaičiai žinau, todėl ir prašau sprendimo pavyzdžio, kaip daryt nes niekaip nesigauna tas 0

0

Iš kur užduotis ši?  Man labai smalsu pasidarė.

Sprendinių KIEKIS yra 5 sprendiniai.
Sprendinių SUMA gali būti suprasta, kaip sprendinių kiekis (5), arba kaip sprendinių reikšmių suma t.y.
-2 + (-1) + 0 + 1 + 2 = 0.

Paskutinį kartą atnaujinta 2018-05-08

0

Žodžių žaismas.

0

Šio uždavinio sąlyga atrodo klampi tuo, kad žodžiai suma ir kiekis mūsų kalboje gali būti suprasti netiksliai.

Jeigu skaičiuotume restorane kėdes, tai mes skaičiuotume kėdžių kiekį, ar kėdžių sumą?
Man asmeniškai žodis suma siejasi su skaičių sumavimu, o ne daiktų.

0

Norėtųsi tiksliau.

Senovėje (ir tikriausiai ne mūsų krašte) sudėdavo kvadratus, bet ne jų plotus ir visiems tiko. Atsiverčiu lietuvių kalbos žodyną ir matau, kad suma gali būti laikoma kiekiu tik tuo atveju, kai šis kiekis yra pinigų: uždirbti didesnę sumą buvo nereali svajonė. Bet pagrindinė ir matematinė prasmė yra:

skaičius, gaunamas sudėjus du ar daugiau skaičių, dėmenų; dėjinys: algebrinė sumà. Žodžius dėjinys ir suma J.Jablonskis laikė sinonimais, bet pabrėždavo jų skirtingą vartoseną: sumą surandame, dėjinį dedame.


Tuo tarpu kiekis aiškinamas kaip skaičius, dydis, daugis. Užsienio kalbose būtų galima pastebėti, kad ne taip, kaip mūsų kalboje, skaičiuotinų objektų kiekiui skaičiuoti vartojamas kitas žodis nei neskaičiuotinų. Šiuo požiūriu mūsų kalbos kultūra nėra pristaikusi prie matematikos kaip kultūrinio reiškinio.

Taigi, sumos laikymas matematinių objektų kiekių man atrodo egzotiškas. Iš kur tai? Gal iš tam tikros vietovės? O gal paprasčiausiai dėl per silpnų matematinės ir ne tik matematinės kalbos gebėjimų?

Dėl kitų sąvokų:

Sumavimą laikau procedūra, procesu arba veiksmu (buitine prasme). Sudėtimi laikau matematinę operaciją arba aritmetinį veiksmą. Tuo tarpu suma yra sudėties rezultatas. Terminus, kuriuos laikau matematiniais ir kuriems egzistuoja matematinės kalbos taisykles atitinkantys apibrėžimai, paryškinau. Mano pateikiami apibrėžimai svarbūs tuo, kad mokiniai 5 - 6 klasėje atskirtų žodžius veiksmas, rezultatas ir atsakymas, nes šis painiojimas yra viena didesnių kliūčių pereinant nuo aritmetikos prie matematikos (pvz. nuo natūraliųjų skaičių prie trupmeninių arba nuo pastoviųjų dydžių prie kintamųjų).

0

Iš kur užduotis ši?  Man labai smalsu pasidarė.

Karoliui. Na, aš tai matau panašių užduočių Matematika Tau vadovėlio. Matyt bus paskutinė iš intervalų temos skyrelio ir manęs tai nė kiek nestebina. Stebina tik mokinių negebėjimas spręsti būtent šią užduotį iš to skyriaus.

0

O manęs jau nebestebina mokiniu negebėjimai ir nekompetencijos. :)

0

Gal man reikėjo pasakyti tiksliau. Mane stebina kontrastai: kaip galima nemokėti spręsti to, kas pasakyta? Vieni žmonės (tą, kas pasakyta) supranta automatiškai, kitiems reikia didžiausių pastangų.

Iš kitos pusės, pasitvirtina smegenų darbo ypatumai. Reikia žinoti, kas yra nelygybė, jos sprendinys, kiekis ir sveikieji skaičiai. Kai šios sąvokos sudedamos į vieną vietą, jiems tampa nebeaišku. Vadinasi, mokiniai dažnai tik įsivaizduoja suprantantys tas sąvokas, bet niekada nežino, koks to supratimo gylis. Kaip girdėjau vienoje vietoje vaizdžiai pasakyta, viena nepilnai suprasta sąvoka domino principu sukelia griūtį kitų sąvokų supratime. Todėl psichologijos požiūriu manęs tai nebestebina: neugdomas gebėjimas (matematiškai) kalbėti sukelia tragiškas pasekmes. Stebina tik tų pasekmių mastas.

Turiu tik vieną klausimą: jei esi tokiame lygyje, kad jau nebestebina mokinių negebėjimai ir nekompetencijos, tai kaip emocinio išvargimo nuo kasdienio susidūrimo su mokiniais klausimu? Nusivylimas tikrove, su kuria tenka betarpiškai susidurti, gali kenkti. Ar tas nusivylimas kyla? Ar yra momentų, kada pavyksta ištrūkti/pailsinti galvą nuo tokios tikrovės?

Paskutinį kartą atnaujinta 2018-05-09

0

Norėdami rašyti žinutes privalote prisijungti!