Matematikos valstybinis brandos egzaminas 2018

Gal kas turi sprendimus?

purexlt, skamba lyg studijuotum mife informatiką (na arba PS..). Priminei kaip kažkada OOP paskaitai teko su C++ sukodinti snake žaidimą :D Ir kaip per sesiją čia švaistydavau laiką, nes nenorėjau mokytis :)
Mano situacija buvo gan panaši, mokiausi gan žemo lygio mokykloje, pirkau tą patį uždavinyną su visu matematikos kursu nuo 5 klasės ir irgi gavau 100 iš matematikos egzamino, tačiau manau, kad tai nėra tiek svarbu. Svarbiau buvo tai, kad, pamačiau matematiką kitoje šviesoje, ji pasidarė įdomi, o ne kažkieno primestas dalykas, kurį reikia išmokti. Nors tai gal kiek apsunkindavo sesijų laikotarpį, apimdavo daug egzistencinių klausimų apie tai kodėl turi mokytis tai, kas manęs nedomina.. Na bet labiau buvo į naudą, ypač dėl to, kad nusprendžiau viską mokytis savarankiškai, be šiais laikais populiarių korepetitorių. Gal ir daug laiko tam reikėjo skirti, tačiau buvau užtikrintas tuo ką moku, žinojau silpnąsias puses ir išmokau savarankiškai spręsti įvairias problemas, bei surasti reikiamos informacijos, ką būtina mokėti studijuojant, nes kitaip labai lengva prisirinkti skolų ir iškristi po pirmojo semestro.

Manau, kad mokiniams trūksta savarankiškumo ir individualumo, naiviai pasikliaujama mokytojais, korepetitoriais, mokykla ir švietimo sistema bei per daug negalvojant tikimasi, kad sekant nurodymus viskam puikiai pasiruoši ir gausi išsvajotąjį šimtuką. Tokių žmonių ir bakalaure buvo, kai kurie tempėsi skolas nuo pirmo kurso iki pat galo, kai kurie praslydo su penketais, bet pabaigus gan sunkiai sekėsi, o kiti jau po kurso ar dviejų susirasdavo neblogus darbus (aišku, čia tik vienas kriterijus) ir vis tiek rasdavo laiko pasiimti ką siūlo universitetas. Magistre tokių jau nelabai buvo, labiau problema buvo su žmonėmis, kurie galvoja, kad magistro studijos yra gera vieta išmokti programavimo. Kokie reikalai doktorantūroje jau turbūt savo akimis nebepamatysiu :)

Sokolovui dėl pokemonų. Pamiršus 437 daliklius 1 ir 437 gautum ne visus taškus. Formaliai juos reikia patikrinti.

Sveiki, matematikai profesionalai,

Noriu paklausti jūsų, ką manote apie 19.2 užduotį ir jos formuluotę: “Tarkime, kad duotų n skaičių suma yra mažesnė už 1009. Kokią didžiausią reikšmę gali įgyti skaičius n?”

Ar nebūtų galima ieškoti ir didžiausią n skaičiaus aritmetinėje sekoje reikšmę (n skaičiaus sekoje reikšmė ),  ir patį n (didžiausią galimą narių kiekį sekoje)?

Mano manymu, turėjo sudarinėtojai tikslinti sąlygą, pvz.: "Raskite didžiausią narių sekoje skaičių", arba atvirkščiai.

Ką galvojate jūs ir ar čia tik man dvejinasi sąlyga ir šlubuoja teksto suvokimas?

Kas yra n? Tai yra sekos nario eilės numeris.
Taigi kaip galime perfrazuoti sąlygos klausimą: Kokią didžiausią reikšmę gali įgyti skaičius n?
Ogi taip: Kokią didžiausią reikšmę gali įgyti sekos nario eilės numeris?
Tai kurioje vietoje čia atsiranda sekos nario reikšmė?

Taip, aš būtent tai ir turiu omeny, kad aišku, kas yra n, bet skaičius n gali būti ir sekoje esantis pats skaičius n ir sekoje esančių narių kiekis.

aka221. sąlyga tiksli ir aiški, tavo siūlomas variantas neaiškus ir keistas.

Visiems, tiek džiūgaujantiems, tiek besipiktinantiems per sunkiu egzaminu siūlau paskaityti šią žinutę:

Jau kuris laikas didžiausiu kasmetinės matematikos VBE (o dabar jau ir PUPPo) epopėjos laimėjimu laikoma egzamino užduotis be grubių matematinių klaidų. Į mažus netikslumus jau seniai nekreipiame dėmesio, o metodines ar testo, kaip matavimo instrumento, klaidas mažai kas supranta... Institucija, vadinama NEC (su „tik“ 25 pedagoginiais etatais!), už užduoties kokybę neatsako – ji „nuperkama“ viešo konkurso keliu (kaip ir jos recenzavimo ar analizės paslaugos). Reikia džiaugtis – Lietuva ne tik krepšinio specialistų, bet ir egzaminų rengėjų kraštas (tiesa, šie gal nėra taip matomi – išsislapstę po konfidencialumo/anonimiškumo šešėliais). Tačiau profesionali egzamino užduotis – tai ne tik matematika, bet ir matematikos metodika, ir bendroji testų teorija (su mokomojo dalyko specifika), ir realus mokyklinės realybės pajautimas (kas ir kaip vyksta pamokose dabar, o ne aprašyta programose). Tai ir mokslas, ir menas, ir rutina... Nežinau, kada tai bus rimtai suprasta - parengti kokybišką egzamino užduotį reikia ilgai ir nuobodžiai MOKYTIS, vien didelio noro nepakanka (vadovėlių autoriai tai jau suprato, bet egzamino užduotį parengti net sunkiau nei parašyti vadovėlio skyrių – pasitarti su kolegomis negalima, viską slapčia reikia daryti, ne tik uždavinį, bet ir jo vertinimo instrukciją sukurti!).
Formaliai yra egzamino programa, parengta jau kitos institucijos - Ugdymo Plėtotės Centro, kuri už konkrečios egzamino užduoties kokybę tikrai nėra atsakinga :). Šioje programoje prirašyta tiek, kad pagal ją parengti kokybišką visus reikalavimus atitinkančią užduotį nei praktiškai, nei teoriškai nėra įmanoma (deja, tų viešų konkursų dalyviai to nesupranta ir kasmet ant to paties „grėblio“ lipa...). Programos „kokybę“ gerai iliustruoja tas faktas, kad 2017 ir 2018 metų PUPPo matematikos užduotys, rengtos pagal tą pačią programą, skiriasi kaip diena ir naktis... Na, taip jau išėjo... Ir vėl „išeis“, ir dar ilgai „išeis“, nes paskutinis NEC skelbtas konkursas užduotims parengti ir jas recenzuoti jau buvo ne vieniems metams, o visiems TRIMS. Tad dar porai metų sukaskite dantis ir pakentėkite – gal po tų 2020 viskas bus kitaip ...
***
NEC vykdomų viešųjų pirkimų ataskaitos nėra slaptos, tad nesunku surasti šių metų informaciją:
Dvi matematikos VBE užduotis rengė konkurse dalyvavęs vienintelis fizinis asmuo (vienas), savo darbą įsivertinęs 6.500 eurų, recenzentas (vienas fizinis asmuo) šias užduotis recenzavo už 1.000 eurų (dvigubai „brangesnis“ pasiūlymas buvo atmestas). PUPPo atveju „skaičiukai“ mažesni – dvi užduotis rengęs vienas fizinis asmuo prašė tik 3.500 eurų (dviejų asmenų grupės pasiūlymas už 4.000 eurų buvo atmestas) ,o recenzentas – 500 eurų (kitas pasiūlymas buvo triskart brangesnis).
Kitose šalyse egzamino užduoties rengimo ir recenzavimo kainą paprastai lyginame su vidutiniu patyrusio mokytojo atlyginimu ir bandome įvertinti – kiek darbo laiko reikia kokybiškos užduoties parengimui? Kaip tai atrodytų Lietuvos atveju?

Žinute pasidalijo buvęs NEC direktorius dr. doc. Algirdas Zabulionis.

Mathfux, tai kodėl A. Zabulionis savo laiku leido egzaminus, kurie buvo tiek su klaidomis, tiek neatitiko jo keliamų reikalavimų. Kodėl A. Zabulionis nesugebėdamas prikibti prie užduočių sąlygų vis tiek bando aiškinti, kad viskas blogai? Atsakymas ne visiems žinomas, bet paprastas. A. Zabulionis siekia užimti NEC direktoriaus vietą pasibaigus dabartinės direktorės kadencijai. Kiek žinau jį, tai jis nuo 1990-ųjų buvo vienintelis VU darbuotojas, kuris vienintelis sugebėdavo viską padaryti teisingai, o kiti buvo durneliai.

Nežinau, kodėl. Būtų įdomu pamatyti pavyzdžių. Tvirtinti, kad A.Zabulionis šiemet nesugebėjo prikibti prie užduočių sąlygų nėra teisinga. Jis pastebėjo daug netikslumų, tačiau pripažino, jog nesulaukus instrukcijų daug apie klaidas diskutuoti neprasminga. Gerai, kad paaiškinote, tačiau matomai ne viską tiksliai ir man taip ir liko neaišku, ar čia gerai, ar blogai, kad jis taiko į direktoriaus vietą ir ar išvis tuo galima tikėti.