eMatematikas Prisijunk Forumas Egzaminų užduotys ONLINE testai

Potencialinis barjeras


Kodėl elektronas sukdamasis aplink branduolį neatsitrenkia į jį? Juk pliusas minusą traukia.

pakeista prieš 13 m

čia iš įdomumo klausi? ;D

Aha, vis išgirstu, kai pasako, kad čia buvo galvota, kad elektronas turi suktis spirale ir atsitrenkt į branduolį, kol vieną kartą buvo paaiškinta kaip yra išties. Tai va, aš tą paaiškinimą vis praklausau. :D Gal yra minčių? :D
ai, atsiprašau už turinio neatitinkantį pavadinimą... ten ... nu sufail'inau :)

pakeista prieš 13 m

nu aš nenusimanau, bet manau kad veikia traukos jėgos, kad tas elektronas nenuskristų per toli branduolio; nes kitaip jis juk jau nepriklausytų tam branduoliui. o neatsitrenkia į jį, nes priartėjus ten tam tikrą atstumą veikia stūmos jėgos ;D ir jis lieka tabaluotis tam tikroje erdvėje ;D nu bet nežinau ;D

O kodėl temą pavadinai "Potencialinis barjeras"? Spėju kad paaiškinimas neįstrigo galvoje dėl to kad anas nebuvo pakankamai įtikinamas ;]

pakeista prieš 13 m

Šitas reiškinys yra labiau kvantinės mechanikos, o ne klasikinės mechanikos fenomenas. Kvantinėje mechanikoje yra tam tikros lygtys (kurios visiškai nėra intuityvios), iš kurių galima išvesti, kad įmanomos tik kelios padėtys (orbitos), kurias gali užimti elektronai. Bet ir tai negarantuoju, kad viskas taip paprasta: nesu geras fizikos žinovas.

Apskritai galima stebėti makroskopinius tokio pobūdžio reiškinius. Pavyzdžiui, Žemė skrieja aplink Saulę ir nors yra veikiama traukos jėgos, nenukrenta. Šitą reiškinį galime apskaičiuoti naudodami klasikinės fizikos lygtis: pasirodo, kad tas pagreitis, kurį palydovas gauna iš jį traukiančio objekto, yra lygiai toks, kokio reikia, kad jis pasuktų skriedamas savo orbita, bet ne toks stiprus, kad palydovas pasuktų per daug ir nukristų (tai apskaičiuojama fizikos pamokose per temą apie išcentrinį pagreitį vienuoliktoje arba dvyliktoje klasėje, rodos). Visgi, kaip minėjau anksčiau, klasikinis aiškinimas netinka mikroskopiniams reiškiniams (atomo modeliui).

Elektronas į atomo branduolį įkritsti turėtų ne dėl to jog (+) traukia (-). Pagal klasikinę elektrodinamiką, su pagreičiu judantis krūvininkas spinduliuoja elektromagnetines bangas (radijo ir daugelio kitų prietaisų veikimas tuom paremtas). Dėl tokio spinduliavimo elektronas turėtų prarasti energiją. Jei manyti, kad elektronas skrieja aplink branduolį taip pat kaip mėnulis aplink žemę (ar žemė aplink saulę), tai elektrono energija būtų suma kinetinės ir potencinių energijų. Potencinė energija priklauso nuo elektrono orbitos spindulio, kinetinė - nuo elektrono greičio. mažėjant elektrono energijai, jo orbitinis greitis ir orbitos spindulys taip pat mažėja.
Kažkur šitoje vietoje turėčiau įterpti kad judėjimas apskritimu -  tai yra judėjimas su pagreičiu (AncientMariner parašė apie tai).
Tad kažkuriuo metu po to kai Maksvelas paskelbė savo lygtis, kažkas paskaičiavo kokiu greičiu elektronas spinduliuoja energiją. Rezultatas gavosi toks, kad elektronas turėtų įkristi į branduolį per labai (labai labai) mažą laiką, sekundės dalis. Tačiau tai, kad atomai egzistuoja, ir "nesuyra" reiškė, kad kažkas čia negerai.
Tai tiek apie tai, kodėl buvo manoma jog elektronas turėtų įkristi į branduolį. O neįkrenta jis todėl, kad būdamas atome, elektronas elektromagnetinių bangų nespinduliuoja. Kaip tas pats AncientMariner minėjo ;] tai kad jis nespinduliuojama būdamas atome, yra parodoma kvandinėje mechanikoje. Judėdamas kur nors kitur su pagreičiu elektronas spinduliuoja, o atome  - ne ;]
Šiaip yra ir kitų aiškinimų kodėl elektronas negalėtų imti ir atsidurti atome (nežinau kiek jie lygiaverčiai). Vienas jų - Haizenbergo neapibrėžtumo principas. Atseit jei elektronas būtų atome, tu jo poziciją žinotum tokiu tikslumo, kad jo greitis būtų toks neapibrėžtas, jog elektronas paprasčiausiai iššoktų ir branduolio.
Tai va. Per daug mano pranešimu nepasitikėk ;P

MilkhaterKažin kas bus būtų jei atsitrenktų tie elektronai į atomą? :)

Būtų big bada boom ;D
Man atrodo ne to paklausei ko norėjai paklaust ;]
kiek man dabar rodosi, tai "atsitrenkęs" (elektronai ne biliardo rutuliukai) į atomą elektronas gali:
1. tiesiog atšokti
2. sužadinti atomą
3. jonizuoti atomą.
Gali būti kad dar tarpinių variantų yra, arba neteisingų variantų mano pasiūlytuose.

Manau, jog elektronas neatsitrenkia del to, kad ji laiko iscentrine jega. Bet kodel elektronas prisijungdamas prie branduolio neatsitrenkia i ji, net neisivaizduoju... Gal tai atsitiktinumas (jei vandenilio atomas butu aguono grudo  dydzio, elektonas lektu 50m nuo jo), o gal branduolys turi savo magnetini lauka ir tiesiog neleidzia jam priarteti.

Nori sudalyvauti šioje temoje ir parašyti savo pranešimą? Prisijungti »