Slėgio lygtis molekulinė kinetinė teorija. Kas čia tas laiko pokytis?
etenas (+32)
Vadovėlyje (Palmira Pečiuliauskienė FIZIKA Išplėstinis kursas Vadovėlis XI klasei Antroji knyga)
vędant pagrindinę ... lygtį remiamasi vienos molekulės sąveikos jėgos su sienele formule (F(x1)=m(rimties)*2v(x)^2/(delta)t) ir molekulių kiekiopusėje indo tūrio formule ((delta)N=0.5nSm(rimties)v(x)*(delta)t (čia n koncentracija - molekulių kiekis tūrio vienete)) F(max)=(delta)N*F(x1) tad p=F(max)/S=1/3v(vektoriaus modulis)^2m(rimties)n (Čia gal nelabai gražiai parašiau bet jei galit atsiverskit knygą bus aiškiau, jei neturit galiu net kažkaip elektroninę versiją atsiūsti) Dalykas kurio aš nesuprantu tai kaip išeina jog tas (deltą)t abiejose formulėse sutampa? pirmojoje jis reiškia laiką per kurį pradinis greitis pakito iki galutinio (t.y sąveikos laikas) o antrojoje tai laiko tarpas per kurį molekulė nuo indo vidurio nueina iki sienelės judėdama vidutiniu greičiu x ašies atžvilgiu, kaip čia išeina jog šie dydžiai sutampa?
house_martin (+2322)
Įkelk kur nors tą knygos dalį apie kurią rašai.
etenas (+32)
house_martinĮkelk kur nors tą knygos dalį apie kurią rašai.
...
pakeista prieš 10 m
house_martin (+2322)
parašysiu rytoj. Arba neparašysiu. Arba kas nors kitas paaiškins. O šiaip tai wow! labai prastas vadovėlis - jei spręsti iš tų dviejų puslapių kur įkėlei. Prie rusų geresni buvo ;]
pakeista prieš 10 m
etenas (+32)
house_martinparašysiu rytoj. Arba neparašysiu. Arba kas nors kitas paaiškins. O šiaip tai wow! labai prastas vadovėlis - jei spręsti iš tų dviejų puslapių kur įkėlei. Prie rusų geresni buvo ;]
Nebandžiau kito,šitą skaitau tik todėl jog iš tokio mokykloi mokinausi, bet manau teks keisti įprotį nes kuo toliau tou labiau šitas užknisa, niekas detaliai nepaaiškinta viską pačiam reikia kapstyti, tik pažerta informacija ir vsio juolab čia ir toj vietoj kur apie releatyvumo teoriją ar bet kurioj sudėtingesnėj vietoi, praktiškai tikrai toks įspūdis susidarė jog vadovėlis skirtas mokinukams kalti į galvą be paaiškinimų vien tam jog egzus išlaikyti, jau nesmerkiu savarankiško mokymosi bet kam tverti dviratį iš naujo, juolab jog blogas matematikos draugas esu.
Matosi, kad kuo toliau tuo vadovėliai prastesni ir prastesni, nezinau kaip kitu dalyku, bet fizikos, matematikos, chemijos, tai naujausi vadoveliai kiek maciau yra tikrai prasti, atrodo padaryta, kad graziau atrodytu, ne kokybiskiau
house_martin (+2322)
Knyga "An Introduction to Mechanics" (autorius Kleppner, leidimo metai - 2013). Puslapiai 149-150. Paprastai ir suprantamai paaiškinta toji tema, tiek kad angliškai. Nėra prasmės perrašinėti. Tavo knygoje biškeli persistengė su tom deltom ir panašiai, priedo nepaaiškina kaip daugiklis 1/3 galutinėje išraiškoje atsiranda. Sako kad užtenka įstatytą "tą" "ten" ir gausis, bėda kad nesigauna :( Bet nežinau apie ką prieš tai buvę skyriai, gal 20 psl. prieš yra paaiškinimas parašytas... EDIT: Tas [tex]\Delta t[/tex] atsiranda iš Niutono antrojo dėsnio: [tex]F = \dfrac{\Delta p}{\Delta t}[/tex] Jėga = judesio kiekio pokytis padalintas iš laiko per kurį tas pokytis įvyko.
pakeista prieš 10 m
etenas (+32)
house_martinKnyga "An Introduction to Mechanics" (autorius Kleppner, leidimo metai - 2013). Puslapiai 149-150. Paprastai ir suprantamai paaiškinta toji tema, tiek kad angliškai. Nėra prasmės perrašinėti. Tavo knygoje biškeli persistengė su tom deltom ir panašiai, priedo nepaaiškina kaip daugiklis 1/3 galutinėje išraiškoje atsiranda. Sako kad užtenka įstatytą "tą" "ten" ir gausis, bėda kad nesigauna :( Bet nežinau apie ką prieš tai buvę skyriai, gal 20 psl. prieš yra paaiškinimas parašytas... EDIT: Tas [tex]\Delta t[/tex] atsiranda iš Niutono antrojo dėsnio: [tex]F = \dfrac{\Delta p}{\Delta t}[/tex] Jėga = judesio kiekio pokytis padalintas iš laiko per kurį tas pokytis įvyko.
Apie 1/3 tik tiek tebuvo tad teko pačiam gaudytis, kiek supratau trečdalis greičio vektoriaus kvadrato lygus to vektoriaus projekcijos kvadratui... taip sugalvota ne šeip sau nes tas vektorius parenkamas tokios krypties dėl kurios projekcija (kuri beje statmena sienelei) atitiktų vidutinę visų molekulių greičio vertę ašies statmenos sienelei atžvilgiu, ir tt. Viskas panašiai kaip giepup įmestam tekste , vadinasi per daug grybo nepripjoviau, beje dėkui giepup geras skaitalas bent jau kolkas didelio sudėtingumo neradau ir viskas tikrai gražiai paaiškinta. Pamėginsiu ir Kleppnerio knygą jei rasiu dėkui kad pagelbėjot.
