eMatematikas.lt Naujienos Kategorijos Nauja tema Nariai Prisijungti Registruotis
       

Kategorijos

Naudingos temos

Matematikos studijos. Arba kai supranti, kad viskas visai kitaip, nei tikėjaisi.

Kategorija: Įvairios temos

361

Sveiki,
rašau čia, nes kaip matau čia yra nemažai protingų žmonių, kurie galbūt galės duoti man patarimą. Baigiau matematikos pirmą kursą (visgi neviešinsiu tikslaus studijų programos pavadinimo ir mokymo įstaigos, nors tai ir nesunku numanyti). Prieš stojant žinojau, kad matematika universitete ir mokykloje skirsis kaip diena ir naktis. Bet visgi stojau, nes bent jau mokykloje man ji tikrai labai patiko. Iš pat pradžių turėjau nemažai motyvacijos, domino daug naujų įdomių aukšto lygio dalykų, atrodė, jog viskas bus šaunu. Tikėjausi, kad pagaliau bus ne tik taikoma, kas jau išrasta, bet ir bus parodoma, kodėl yra būtent taip ir ne kitaip. Po šiai dienai pamenu, kaip praėjus pirmai ir antrai rugsėjo savaitėms požiūris pasikeitė, bet motyvacija nedingo. Supratau, kad lengva nebus. Praėjo pirma sesija. Visus egzaminus išlaikiau. Bet to noro mokytis, sužinoti nebeliko. Buvo modulių, kur teorijos - labai daug. Buvo modulis, kurio egzaminui ruošiausi savaitę virš laiko. "Kaliau" teoremas, kur atvirai sakant išvis nesupratau, ką mokausi. Žinoma, toks modulis buvo tik vienas. Na ir finale, egzamino rezultatas 7.. Nusivylimas, bet gi reikia eiti toliau. Kitas modulis buvo, kur dėstytojas be proto skuba, o tu tik nurašinėji nuo lentos, nes juk "čia akivaizdu". Deja, paprastam pirmakursiui - ne. Tokių mūsų buvo dauguma. Kad jau prakalbom apie kitus studentus, norinčių mokytis, motyvuotų žmonių per visą pirmą kursą - ant rankų pirštų galima suskaičiuoti, o gal net ant vienos rankos pirštų. Aš čia vis skundžiuosi, kaltinu aukštąją mokyklą. Nežinau, gal kaltės reikia ieškoti ir savyje. Gal ne ten įstojau, tiesiog nelaimėjau, nei olimpiadų, nei konkursų, man tiesiog labai patiko matematika. Maniau, kad gyvenu tuo dalyku, o šiandien, kai pabaigiau pirmą kursą, išlaikiau visus egzaminus pakankamai gerais balais, bet toks jausmas, kad to noro mokytis nebeliko ir jis nebegrįš. Vėliau pasidarė net taip, kad per paskaitą kokius 3 ir daugiau kartų žiūrėdavau į laikrodį. Tas laikas būdavo kaip amžinybė. Bet greta to, graužė kaltės jausmas, kad taip netinkamai elgiuosi ir net nesugebu tinkamai mokytis. Dabar pagalvojus apie tai, jog vėl reikės grįžti rugsėjį ir vėl mokytis ar "kalti" šitiek laiko, kažkaip pasidaro baisu. Bet turbūt dar baisiau - mesti. Bijau po to gailėtis. Ir taip pusę metų jau svarstau ką daryti ir sprendimo neradau dar ir dabar. Gal kas nors turi kokių pastebėjimų, patarimų kaip reikėtų protingai pasielgti mano situacijoje?

2

Siūlyčiau bandyti taikyti matematiką(loginį mąstymą) arba gilintis į tas sritis kuriose ji yra taikoma. Manau jei supranti matematiką, pakankamai gerai tūrėtų sektis ir programavimas, gali bandyti  domėtis ekonomika, buhalterija, investavimais, sieti ateitį su finansais. Tik aišku pradžia, pirmi metai būna sunkiausi.

0

summer2266, labai gerai, kad netyli ir ieškai pagalbos. Tikriausiai tu kalbi apie VU MIF MMT studijų programą. Neblogai žinau, kokie reikalai su ta programa. Apmaudu, kad ji ne vienam žmogui yra išmušusi susidomėjimą matematika. Ir vis dėlto manau, kad MIF'as, jei jam visiškai neatsiduodi ir prieš jį nepasiduodi, gali būti pakankamai gera vieta tobulėjimui.
Norėtųsi tau patarti, bet nežinau, ar ką nors aiškaus pasakysiu. VU MIF'as (bene) viešai skelbia, jog pagrindinis jo tikslas - tai mokslinė produkcija, straipsniai, o studijos, dėstymas - antroje vietoje. Tokią fakulteto nuostatą galima būtų suprast, bet reikia pasakyt, kad iš tiesų su studijomis ten reikalas labai nekoks. Yra tokių dalykų, kurie ten dėstomi žiauriai nepedagogiškai (kalbu būtent apie MMT, apie kitas programas nežinau), o kai kada - sakyčiau net atmestinai. Dažnas dėstytojas pateikia medžiagą kaip pilkų apibrėžimų ir teoremų masę, žeria vieną po kito teoremas be jokios jas sulipdančios medžiagos, visai neišryškina, nepabrėžia pagrindinių idėjų, neakcentuoja gražiausių teorijos niuansų, neveda studento per matematiką, nors dauguma studentų tikriausiai norėtų, kad juos kažkas vestų. Bet visgi, jei tu visa tai kažkaip pereini ir antram, trečiam ar ketvirtam kurse susipažįsti su kažkuriuo dėstytoju, jei paprašai jo kažkokio darbelio, uždavinuko, ties kuriuo galima būtų padirbėti (turiu omeny, kai susirandi savo vadovą), tuomet pasidaro žymiai smagiau. Pagaliau, nors ir išpeikiau studijas, tos nuogirdos, kurias gauni per paskaitas, tuščiai nenueina. Viskas atsiriša, kai bandai gilintis į matematiką savarankiškai (laisvu laiku, pvz. vasarą); kai užsispiri suprasti tam tikrus dalykus ir bandai įsigilinti, tos nuogirdos iš paskaitų sugrįžta ir suveikia. Matematika yra sunkus mokslas, jai reikia paskirti daug laiko, tik jau labai svarbu neperdegti, nepersistengti. Nerišk savo galvoje visos matematikos vien su MIF'u, domėkis matematika plačiai, domėkis pačia matematikos istorija ir tuo, kas vyksta visame pasaulyje šiomis dienomis, kad nepradėtum matematikos asocijuoti vien tik su MIF'u. Reikia dirbti savarankiškai, skaityti vadovėlius, gilintis į teoriją, bet vadovėlių skaitymas turbūt nėra pats geriausias mokymosi būdas; mano manymu labai geras dalykas yra Youtube, ten yra begalė gerų matematikos paskaitų iš įvairių dalykų. Tačiau labai svarbu neužsplėšti per daug. Nereikia tobulai išmanyti kiekvieną dalyką. Kadangi baigei pirmą kursą, siūlyčiau kol kas daugiausia padirbėti su matematine analize ir algebra, neskubėk prie kitų dalykų. Analizei siūlyčiau padirbėti su Fichtengolco vadovėliu (gal atrodo jau labai senas vadovėlis, bet rusų matematikos mokykla, manau, yra puiki ir, kaip ten bebūtų, mums, lietuviams, turbūt priimtinesnė, nei, pvz. prancūzų mokykla), Chinčino ,,Matematinės analizės pagrindai", Iljin Pozniak ,,Metamtinės analizės pagrindai", taip pat labai populiarus ir gerą stilių ugdantis yra V. Rudino Matematinės analizės vadovėlis; algebrai tavo atveju dabar į galvą ateina tik van der Waerdeno vadovėlis ,,Algebra", bet kol kas reikia skaityti tik pačią pradžią, tik pirmus skyrius. Ieškokis įvairių video paskaitų, žiūrėk, kurios temos tau įdomios, kurių ne iki galo supratai, nardyk per teoremas, tegul jos tampa tavo savastimi. IR NEPASIDUOK! Dirbk, kiekvienas išsiaiškintas dalykas duos malonumo. Jei ramiai dirbsi, ateis toks momentas, kada labiau pasitikėsi savimi ir informaciją priimsi lengvai.

1

Pora minčių apie studijas (nieko per daug rišlaus nesitikėk).
Panašu, kad lūkesčiai susidūrė su realybe ir ji privertė kiek nusivilti. Toli mifui iki geros studijų kokybės (gerus dėstytojus galima suskaičiuoti ant vienos rankos pirštų), tačiau kiek pakeitus mąstymą, požiūri ir įdėjus savarankiško darbo situaciją galima pataisyti. Norėtųsi, kad tiesiog užtektų vaikščioti į paskaitas, pratybas, išspręsti duotus uždavinius, pasimokyti prieš atsiskaitymus, bet to yra per mažai. Nepalik savo išsilavinimo universiteto rankose ir pats juo pasirūpink, nes iš tikrųjų universitetui tu esi įdomus tik, kol jie gauna už tave pinigų :) "Mokėti spręsti uždavinius" yra mažai, daug daugiau įžvalgos įgausi ir suprasdamas įrodymus (kodėl įrodymas įrodo teiginį, bei ką iš vis tas teiginys reiškia?) bei apibrėžimus. Dar gerai yra žinoti kaip motyvuoti kam tie dalykai, kuriuos mokaisi, yra reikalingi/naudingi/įdomus. Savo motyvacija gali pakelti, jei viso savo laiko neskirsi tik matematikos mokymuisi, bet ir kažkiek domėsies matematikos naujienomis, jos istorija, įdomiais faktais (turbūt jau žinai apie kokį numberphile, bet yra ir daugiau panašaus turinio), busi kažkokioje bendruomenėje. Iš tikrųjų, tokie dalykai yra labai svarbus, nes vien besimokydamas gali užmiršti, kad matematika turi ir žmogiškąjį aspektą. Nesijaudink, dėl to, kad nedalyvavai kažkokiose olimpiadose, matematika nėra kažkoks konkursas ar varžybos. Ir šiaip manau, kad tų olimpiadų visur kišimas ir sureikšminimas tik iškraipo ir griauna matematikos, kaip mokslo, supratimą ir galiausiai gaunasi kažkokia intelektualinė masturbacija, bet čia jau kita tema.. Grįžtant prie studijų, tai iš savo patirties galiu pasakyti, kad kažkokių super pasiekimų olimpiadose neturėjimas netrukdo studijų pabaigti būnant "pirmoje vietoje", nors tai savaime kaip ir nieko nereiškia ir neturėtų būti studijų tikslu. Tikėkis, kad visko tau per paskaitas nepapasakos. Gali saugiai daryti prielaidą, kad tau visą tai reikės pačiam sužinoti ir suprasti, o tam tikriausiai neužteks savų ar paskaitų konspektų, teks skaityti knygas ir naršyti internete. Ir šiaip, žmonės, kurie sugeba savarankiškai mokytis ir susirasti reikiamos informacijos yra tikrai vertinami, tad tai puiki proga lavinti šiuos sugebėjimus. Turbūt dažnai atsidursi šiame puslapyje ir gal net užduosi ten kelis klausimus. Nors ir esu programuotojas, tačiau tame puslapyje turiu daug daugiau "reputacijos taškų", nei programuotojams skirtame analoge.. Vienas interneto pliusas yra tas, kad teks išmokti visus techninius terminus anglų kalba. Jei ateityje teks rimčiau užsiimti tiksliaisiais dalykais, tai bent jau viena barjerą (kalbos) busi įveikęs, nes lietuvių kalba vaikams ir studentams mokyti ir tenaudojama ¯\_(ツ)_/¯

Stenkis semestro metu palaikyti tam tikrą supratimo lygį apie tai ką mokaisi. Dažnai būna taip, kad tiesiog praklausai paskaitą, kažko nesupratai iki galo, bet pagalvoji, kad kai ruošiesi egzaminui, tai tada ir suprasi. Realybėje tai neveikia, telieka laiko tik kalimui. Neretai temos tarpusavyje susijusios, tad nesupratęs vienos kitos irgi pilnai negali suprasti. Kai kokį dalyką dėsto (labai) prastas dėstytojas, tai daugumą į tą dalyką rimtai nežiūri ir nusprendžia, kad geriau kaip nors gauti 5 ir praslysti, nei mokytis to "asilo" dėstomo dalyko. Nors dėstytojas gali būti prastas, tačiau pats dalykas gali įdomus, reikalingas ar net būtinas tavo specialybei, tad svarbu, kad neapykanta dėstytojui nevirstų neapykanta pačiam dalykui. Stenkis studijų metu rinktis kuo įvairesnės paskaitas, kiek tai leidžia pasirenkamieji/laisvieji dalykai. Tai padės susidaryti pilnesnį įvaizdį iš ko susideda tavo studijuojamas mokslas, nes dažnai jis būna gan siauras. Kai kurie net pasimodifikuoja savo studijų programą, kad galėtų vaikščioti į tam tikrą paskaitą (ar kad išvengtų tam tikro dėstytojo..). Pačias paskaitas galima padaryti įdomesnes ir naudingesnes jose dalyvaujant. Jei kas neaišku įrodyme ar apibrėžime, tai galima paklausti/pasitikslinti, pastebėjus dėstytojo klaidą paklausti "ar toje vietoje neturėjo būti..." (ir laukti, kol pajuokaus apie studentų budrumo tikrinimą), paklausti ar tas veiktų ir atveju x, atsakinėti į užduodamus klausimus (ar nors kokius pamąstymus pasakyti). Geriausios paskaitos būna tos, kuriose vyksta dažnas bendravimas tarp dėstytojų ir studentų, o ne tarp dėstytojo ir lentos (ar next mygtuko powerpointe). Kai kurie dėstytojai pasiruošia ne tik medžiagą, kurią reikia išdėstyti, bet yra nemažą krūvą klausimų, kad padėtų ją įtvirtinti. Tokių paskaitų irgi pasitaiko mife. Kad pamatyti, kaip tai gali atrodyti, galima peržvelgti, kad ir šitą Stanfordo universiteto kursą. Gal pirmose paskaitose to dar nesimato, bet po to net gaila pasidaro, kad neturi galimybes vaikščioti į tokias paskaitas savo universitete. Aišku, dėl to dėstytojai nėra visiškai kalti, Stanforde daug geresnės sąlygos ir prie pačio kurso dirba gan daug žmonių.
All in all, imk iš universiteto ką gali, jei reikia - iškaulyk, jei vis tiek neduoda, tai susirask kas duos.

1

Norėdami rašyti žinutes privalote prisijungti!