Atsitiktinis dydis X, jo skaičiavimas ar būdai kaip jį skaičiuoti
Sharoonas (+5)
Sveiki! Žiauriai užstrigau su šitais dviem. Gal galit padėt kas nors ? Bet kokia pagalba tiktų, iš anksto ačiū labai!
MartynasV (+40)
Milkhater11. p(x) = F '(x) MX = ∫xp(x)dx DX = ∫(x - MX)²p(x)dx Integruojam nuo 0 iki 3
Vis tiek nesupratau kaip skaičiuojasi.
Tarkim MX = ∫xp(x)dx ? Tai integruojam nuo 0 iki 3, tačiau kokį x, kokį p paimti ? Lentelę reikia kažkokią pasidaryti ? Kaip atrodo visas sprendinys ?
MartynasV (+40)
MilkhaterJeigu kas nepastebėjo, tai p yra F išvestinė. Aš ten buvau parašęs. O x yra kintamasis.
Tai, kaip suprantu šiame pratime X yra 0, [tex]4x^{2}[/tex] ir 1 ? O p yra 0, 1/2 ir 1/2 ? Kai tą p rasti ? F išvestine, tačiau čia F(x) yra trys trys eilutės. Kiekviena eilute reikia atskirai daryti išvestine ? Niekaip nesuprantu šio pratimo.
MartynasV (+40)
MilkhaterX yra atsitiktinis dydis (a.d.), kurio pasiskirstymo f - ja yra F(x). Jo tankio funkcija yra p(x) = F '(x). Ir tas tave X yra tolydus a.d.
Taip teisingai, tik siūlau skaičiuoti, o ne daryti išvestinę.
Tai galutine funkcija MX = ∫xp(x)dx gaunasi tokia ?
Kadangi yra p(x) = F '(x) ir reikia kiekviena eilute pasiversti į išvestinę, tai lentele gaunasi tokia:
Būtų manau geriausia, kad kas nors išspręstu pilnai šitą pratimą, kad būtų galima turėti bent vieną gerą pavyzdį ir studijuotis pagal jį.. Perėjau visą " Google " , visą šį forumą ir nei vienoje temoje nebuvo pilno sprendimo būtent šia tema. Geriausiu atvėju tik formulės, bet su jomis mažai naudos, kai nežinai kaip iš kur kas atsiranda. Nieko prieš ir sumokėti, bet bent būtų kažkoks tai pavyzdys pilnas.
pakeista prieš 11 m
MartynasV (+40)
MilkhaterTaigi X yra tolydus a.d. Kokia dar lentelė?
Arba tu nežinai, kas yra išvestinė, arba trolini. Iš kur tokie skaičiai gaunasi? Prie ko ten x gaunasi 0,0 , 4, 8 ? Jeigu čia išvestinės, tai ne tokios išvestinės. F(x) įgyja tris reiškmes: 0, x²/9 ir 1. Va šitų reikia išvestines rasti
Kas tas a.d ? Nežinau aš tų visų dalykų, esu " senjoras " ir jau daugybę metų nedaręs tokių dalykų. Tai tada gauname p(x) = F '(x), tai 0 isvestine yra 0, x²/9 yra išvestine 2x/9 ? o 1 išvestine 0 ? Ir nereikia juos statytis į lentelę ? Tarkim X | 0 | 2x/9 | 0 ?
MartynasV (+40)
Milkhatera.d. yra pasakymo atsitiktinis dydis sutrumpinimas :) Pas tave a. d. yra tolydus, nes F(x) yra tolydi funkcija, todėl lentelės negalima sudaryti. Radom išvestines, tai tankio p(x) funkcija yra tokia: p(x) = 0, kai x < 0 2x/9, kai 0 ≤ x ≤ 3 0, kai x > 3
Integruosi srityje x > 0 , x > 3 tai gausi nulius, o intervale x ∈ [0, 3] bus kitaip. Dabar į MX formulę reikia įsirašyti p(x) = 2x/9 ir integruoti tame intervale.
O nebūna atvėju, kai gaunasi du p(x) funkcijos ? Ką tokiu atvėju reikėtų daryti ? Tuomet MX gaunasi MX = ∫xp(x)dx, tai integruojame: 3 (apačioje ) ir 0 ( viršuje ) ir gauname MX = 6/9 ?
Milkhater Nebūna dviejų. Ir mūsų atveju nebuvo trys. Ten viena funkcija, tik jos užrašymas kitoks.
Dabar kaip su DX ? DX = ∫(x - MX)²p(x)dx ? Turime MX, turime p(x), tereikia x ? x randame kaip ir p(x) ? Išvestines būdu ? Tačiau x gautusi 0 ? Kaip reikia x rasti ? Statytis galbūt visus skaičius: 0, 3, 3 ir daryti atimtį ? Ar kaip nors kitaip ?
Dėkui, supratau!! :) Dabar kaip su DX ? DX = ∫(x - MX)²p(x)dx ? Turime MX, turime p(x), tereikia x ? x randame kaip ir p(x) ? Išvestines būdu ? Tačiau x gautusi 0 ? Kaip reikia x rasti ? Statytis galbūt visus skaičius: 0, 3, 3 ir daryti atimtį ? Ar kaip nors kitaip ?
Atsižvelgiant į tai, kaip ir ką rašai, siūlau pasivartyti literatūrą. Ir nors sakai, kad supratai, aš nuoširdžiai sakant labai tuo abejoju.
Ką reiškia rasti a.d. X vidurkį? Kodėl integruojam nuo 0 iki 3? Šiame uždavinyje vis tik integruojame nuo -∞ iki +∞, bet tik intervale [0, 3] vidurkis nenulinis, likusioje srity lygus nuliui. Todėl vidurkis MX yra 0 + 2 + 0 = 2 Kai ieškosi dispersijos, tai irgi reikės integruoti nuo -∞ iki +∞, bet skaičiuojant viskas susives į integravimą nuo 0 iki 3.
x yra kintamasis, todėl jis nesurandamas. Ir ieškant DX reikia žinomus dydžius įrašyti į DX formulę. Analogija kaip ir skaičiuojant MX
Kintamasis, tačiau negalime jį surasti ? Tuomet kaip suskaičiuoti DX ? Juk formulė rodo DX = ∫(x - MX)²p(x)dx ir matome, kad mums reikalingas x, tai ką vietoj jo statytis ?
MartynasV (+40)
Milkhater
MartynasV
Milkhater
Atsižvelgiant į tai, kaip ir ką rašai, siūlau pasivartyti literatūrą. Ir nors sakai, kad supratai, aš nuoširdžiai sakant labai tuo abejoju.
Ką reiškia rasti a.d. X vidurkį? Kodėl integruojam nuo 0 iki 3? Šiame uždavinyje vis tik integruojame nuo -∞ iki +∞, bet tik intervale [0, 3] vidurkis nenulinis, likusioje srity lygus nuliui. Todėl vidurkis MX yra 0 + 2 + 0 = 2 Kai ieškosi dispersijos, tai irgi reikės integruoti nuo -∞ iki +∞, bet skaičiuojant viskas susives į integravimą nuo 0 iki 3.
x yra kintamasis, todėl jis nesurandamas. Ir ieškant DX reikia žinomus dydžius įrašyti į DX formulę. Analogija kaip ir skaičiuojant MX
Kintamasis, tačiau negalime jį surasti ? Tuomet kaip suskaičiuoti DX ? Juk formulė rodo DX = ∫(x - MX)²p(x)dx ir matome, kad mums reikalingas x, tai ką vietoj jo statytis ?
Parodyk kaip sprendi DX
Aš juk nežinau iš kur tą x gauti DX = ∫(x - MX)²p(x)dx . Turime MX, turime p(x), o kaip x gauti ?
