eMatematikas Prisijunk Forumas Egzaminų užduotys Matematikos testai Pradžia

Matematikos testų sprendimo online kūrimas


Testai > 10 klasė > Aibės elementų skaičiavimas > 19 klausimo atsakymas pataisytas

Sutvarkyta nuoroda "Pasirengimo matematikos vbe testai" greičiau negu tikėjausi. Viskas veikia.

Greičiausiai tokio dalyko nedarysiu, labai apsunksta viskas. Be to, yra paprasta išeitis: pačiame klausime išvardinti viską, o tada galimuose atsakymuose nurodyti pvz A ir C arba A, B ir D. Turbūt supratai, ką turiu galvoje.

pakeista prieš 7 m

Aš dar nepradėjau ruošti testų, nes neturiu po ranka tinkamo etalono, pagal kurį rengti uždavinius. Kūrimo iš galvos ar atsitiktinių uždavinynų nepripažįstu. Norėčiau, kad tas etalonas nepriekaištingai (pagal tuos pačius dalykus ir tokiu pačiu žinių įvertinimų santykiu) atitiktų uždavinius, kuriuos mokyklose per kontrolinius gauna moksleiviai daugumoje Lietuvos mokyklų. Kiek suprantu, tokiu atveju reikėtų kiekvienai klasei nuo 5 iki 12 sukurti po maždaug 10 testų. Kaip orientyrą (bet tikrai ne kaip kopijavimo šaltinį) norėčiau naudoti Matematikos Tau knygų seriją ,,Savarankiški ir kontroliniai darbai". Jei sukurčiau užduotis, tai būtų milžiniškas postūmis atsirenkant tarp to, ką manome esant reikalinga patikrinti ir to, ką iš tikrųjų tikrina mokytojai.

Tiesa, kiekviena iš šio komplektų knygučių knygynuose kainuoja po 10 eur. Tai būtų ir didelė investicija, ir labai kruopštus darbas. Tad prieš jo imantis norėčiau jūsų pasiklausti, ar būtų norinčių šį darbą kaip nors pasidalinti, pvz. dalį testų paruošti man, o dalį, kas jau turi kai kurių klasių knygutes, paruošti kitiems? Tiesa, gal man pavyks tas knygutes gauti kur nors iš antrų rankų pigiau.

Aš tai jau turiu prisipirkęs visokių uždavinynų (tiesa kiek iš anksčiau, o ne dėl šių testų kūrimo), bet neturiu nė vienos iš "Matematika Tau" serijos.

pakeista prieš 7 m

Tekstas[tex]\\[/tex]Tekstas

Su dauguma Karolio išsakytų teiginių sutinku. Be to, manau, jog nuomonės, jog dabartinis matematikos mokymosi stilius yra tolimas nuo tokio, kuriuo reiktų mokytis norint suprasti matematiką, kartojimo nepakanka. Tiesiog neįsivaizduoju, kaip mokiniai, šiame forume atsitiktinai užtikę tik nuomonę ar pasisprendę keletą uždavinių, galėtų staiga išsiaiškinti, kuria kryptimi reiktų judėti, norint suprasti matematiką. Todėl neseniai pasirodžiusioje temoje apie matematikos supratimą bandžiau remdamasis Lietuvoje nepraktikuojamos matematikos edukacijos terminais paaiškinti, kuria kryptimi turėtų vystytis mąstymas, norint pažinti įvairias matematines temas.

Tačiau dalis požiūrio man yra prieštaringa. Nors puikiai atsimenu, kad aš, būdamas jaunesnis, irgi panašiai mąsčiau.

Žinoma, aš žinau, kiek toli man reikia peržengti ir kada jau būtų per daug, todėl turiu kompetenciją kurti tokius testus. Su mano uždaviniais sprendėjas pagilins savo žinias, galbūt pajaus jų perteklių, tačiau, kita vertus, išsprendęs uždavinius, į mokyklos kursą jis jau žiūrės kitaip - iš aukšto. To ir siekiu.


Šioje situacijoje yra per daug pavojinga remtis vien savo patirtimi, kuri kyla tik iš matematinių gabumų ar gyvos patirties dirbant su moksleiviais. Pradėjęs skaityti mokslinę literatūrą apie, tai, kas yra ištyrinėta apie mokymosi procesą ir vėliau perėjęs prie matematikos mokymosi proceso supratau, kad man anksčiau labai trūko pažinimo apie mokymosi sunkumų priežastis. Karolio siūlomą būdą spręsti jo pasiūlytus uždavinius, juos išspręsti ir į mokyklinę programą žiūrėti naujomis akimis (iš aukšto, kaip į absurdą ir pan.) kritikuoju todėl, kad būtina sąlyga žiūrėjimui naujomis akimis yra tai, jog uždaviniai bus išsprendžiami moksleivio pastangomis. Kitaip tariant, čia atsispindi noras matematikos mokymą nukreipti tik į tą dalį moksleivių, kurie nori ir gali spręsti Karolio atrinktus uždavinius. Tačiau čia Karolis ir jo moksleivių pasirinkimas priklausytų pagrinde tik nuo jo kompetencijos, kurią jis įgyjo per matematikos gabumus ir darbo šiame forume ar darbo su moksleiviais patirtį. Ar ne panašią klaidą daro ir matematikos vadovėlių autoriai?

Būtina sąlyga išeiti iš šito dešimtis metų besitęsiančio užburto rato laikau ne vien savo patirtimi grįsto kalbėjimo apie tai, kas lemia matematikos supratimą ar nesupratimą, pradžią. Ir ne tik, tai kas lemia, bet ir kaip (remiantis mokslinėmis žiniomis, o ne pagal kažkieno nuomonę) tai priklauso nuo matematikos bemokančiųjų. Toks kalbėjimas turi būti kuo intensyvesnis. Kol kas tik paminėsiu, jog matematikos mokymosi motyvacija ir klaidingi arba padedantys mąstymo įpročiai yra vienas kitam būtini. Taigi nėra teisinga teigti, jog kiekvienas su motyvacija lieka patenkintas, nes motyvacija negarantuoja tinkamų mąstymo įpročių.

pakeista prieš 7 m

Ir galiausiai, kaip dažna, nukrypome nuo mano darbo plano. Jis būtų toks:

1. Paruošti kontrolinių pavyzdžius pagal Matematika Tau. Moksleiviams tai būtų gelbėjimosi ratas, padedantis geriau suprasti, kiek jų žinios vertos remiantis mokykline programa. Taip pat nereikėtų rizikuoti, jog darydami neprograminius testus jiems neliks laiko išmokti mokykliniam kursui. Mokytojams ir korepetitoriams tai būtų priemonė geriau pažinti planą to, kas reikalaujama.
2. Pagal mokyklinį planą paruošti testus, kurie ugdytų mąstymo įpročius, būtinus tam, kad mokyklinis planas netaptų kankyne.

Trumpai tariant, reiktų griežtai atskirti programinius testus nuo neprograminių ir nustatyti aiškius kriterijus, pagal kuriuos kuriame neprograminius testus (su programiniais kriterijais jau kaip ir aišku).

pakeista prieš 7 m

Apie tai, ką dabar vadinčiau mąstymo įpročiais ir kokios galėtų būti tikrinamos neprograminės žinios, jei atsižvelgtume ne tik į gabesniuosius, esu rašęs čia

pakeista prieš 7 m

Karoli, logikos ir aibių teorijos jau buvo bandoma mokyti JAV 1960 metais. Tai buvo bandoma įgyvendinti nedaug pagal matematikos mokymosi tradicijas besiskiriančioje aplinkoje nuo mūsiškės. Ir toks sumanymas turėjo liūdnas pasekmes:

Apie 1960 metus Amerikos mokyklose pradėta mokyti aibių teorija pa-
grįsta matematika. Nepraėjus ir dešimtmečiui sukilo reformoms prieštaraujan-
ti kai kurių matematikų, mokytojų ir tėvų banga. Skelbiamos pasekmės apie
moksleivių nesugebėjimą įsisavinti ne tik abstrakčias sąvokas, bet nesugebėjimą
atlikti ir elementarius aritmetikos veiksmus. Tokia reakcija matyt buvo pagrįs-
ta, nes pakeitus programas nebuvo pasirūpinta mokytojų kvalifikacijos kėlimu,
naujų vadovėlių rašimu ir „naujosios matematikos“ populiarinimu visuomenėje


Taigi, nežinau, iš kur kyla įsitikinimas, kad toks mokymas efektyvus. Pagrindinis argumentas, kurį pateikiu įvairiose savo sukurtose temose yra tas, jog formalus loginis mąstymas yra tik galutinė matematinio mąstymo fazė ir kad pagrindinį dėmesį siekiant pakeisti tą tragišką situaciją su matematikos mokymu yra atsižvelgimas į absoliučiai visas mąstymo fazes, tam, kad priartėjimas prie tos galutinės (kaip tikslo) būtų realus.

Nori sudalyvauti šioje temoje ir parašyti savo pranešimą? Prisijungti »